Režisieriaus Andriaus Lekavičiaus dokumentinis filmas „Pagauti auksą tamsoje“ turėjo pasakoti apie Lietuvos vyrų golbolo rinktinės kelią į Paryžiaus paralimpines žaidynes ir kovą dėl medalių. Tačiau dokumentiniame kine istorijos retai paklūsta iš anksto parašytam scenarijui. Rinktinei nepatekus į žaidynes, o daliai jos narių baigus profesionalaus sporto karjerą, filmo žvilgsnis pasisuko nuo rezultatų aikštelėje į gyvenimą už jos ribų, rašoma Vilniaus kino biuro ir fondo pranešime žiniasklaidai.
Šią vasarą Vilniuje nufilmuotas ir vienas neįprasčiausių būsimo filmo epizodų – Lietuvos golbolo rinktinė pirmą kartą specialiai filmavimui žaidė po atviru dangumi. Gerosios Vilties stadione įprastą uždaros salės tylą, sienas ir pažįstamą akustiką pakeitė miesto ūžesys, vėjas ir atvira erdvė. Režisieriui šis eksperimentas tapo ne tik galimybe ieškoti naujos filmo vizualinės kalbos, bet ir savotiška metafora sportininkų gyvenimo etapui – išėjimui iš pažįstamos profesionalaus sporto aplinkos į pasaulį, kuriame tenka iš naujo ieškoti savo vietos.
Apie istoriją, kuri nuo sporto filmo pasisuko žmogaus portreto link, bandymą kine „išversti“ neregių pasaulį reginčiam žiūrovui, golbolą po atviru Vilniaus dangumi ir ribą tarp dokumentikos kūrėjo bei jo herojų kalbamės su režisieriumi Andriumi Lekavičiumi.
