„Sovietų Sąjungoje, visuose totalitariniuose režimuose, kaip ir šiandien Vladimiro Putino Rusijoje, sportas yra politiškas – tai tiesiog ginklas, kurį jie naudoja. Uljana Semionova jiems buvo tarsi atominė bomba“, – interviu portalui LRT.lt sako filmo „Ulja“ režisierius Viesturs Kairišs.
Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Ypatingas žvilgsnis“ dalyvavo bendros Latvijos, Lietuvos, Estijos ir Lenkijos gamybos filmas apie legendinę krepšininkę U. Semionovą. Latvių režisieriui V. Kairišui filmą sukurti pasiūlė aktorius Kārlis Arnolds Avots, kuris svajojo įkūnyti šią ypatingos išvaizdos ir talento moterį. Filme Uljanos tėtį suvaidino lietuvių aktorius Aleksas Kazanavičius, koprodiusavo Ieva Norvilienė, o kostiumus kūrė Rūta Lečaitė.
Neįprastai didelio ūgio mergina Ulja iš atokaus kaimo 1964 m. pakviečiama žaisti į krepšinio komandą. Juodai baltas filmas originalia kalba skverbiasi į merginos vidinį pasaulį. Jos būsenos vaizduojamos nuožmios sovietinės sistemos režime, dar labiau paaštrinančioje ir taip sudėtingą kelią į savęs priėmimą. Filmas savo stiliumi išsiskyrė iš viso „Ypatingo žvilgsnio“ konkurso.
– Man padarė didžiulį įspūdį tai, kaip jūs pavaizdavote pačias varžybas. Juk tai labiau filmas apie žmones nei apie sportą, ir jis labai originalus. Jūsų pasirinkti rakursai, varžybų montažas – tai tikrai kažkas ypatingo. Filmas labai skiriasi nuo visko, ką esame matę iki šiol filmuose apie sportą. Kaip buvo sukurta ši koncepcija, jūsų kino kalba?
