Magdalena Avietėnaitė – spaudos darbuotoja, diplomatė, įtakingiausia Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvė moteris, besirūpinusi Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu. Kokiais pjūviais analizuojant jos biografiją naujomis prasmėmis galima perskaityti šios iškilios moters gyvenimo istoriją?
LRT KLASIKOS laidoje „Homo cultus. Istoriko teritorija“ pokalbis su knygos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892–1984) – tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ sudarytojomis ir tekstų autorėmis Kristina Stankaite, Violeta Karmalavičiene, Laimute Baltakoje.
|00:00
– Kokie yra svarbiausi Magdalenos Avietėnaitės biografiniai faktai, gyvenimo įvykiai?
V. Karmalavičienė: Persikėlimas į Ameriką dovanojo Magdalenai galimybę augti laisvoje valstybėje ir atskleisti savo talentus. Tai buvo pagrindinis dalykas. 1909 metais, kai su pagyrimu baigė vidurinę mokyklą, ji išvyko studijuoti į Europoje žinomą universitetą Ženevoje. Tėvai užstatė bankui namą, nes suprato, kad tik išsilavinimas gali pakeisti dukters gyvenimą. Jeigu nebūtų baigusi to universiteto, ko gero, 1920 metais Smetonai kviečiant atvykti į Lietuvą kurti modernios valstybės, nebūtų vykusi. Bet kadangi mokėjo daug kalbų, buvo atitinkamo išsilavinimo ir tikrai reikalinga, nusprendė savo gyvenimą paskirti Lietuvai.
