„Mane labiausiai sušildė Juditos Vaičiūnaitės santykis su manimi“, – prisimindama pirmuosius savo žingsnius į literatūros pasaulį LRT KLASIKOS laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ sakė poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Violeta Palčinskaitė (1943–2026), palikusi mus rugpjūčio 14-ąją. Pradėjusi rašyti nuo mažų dienų, ji džiaugėsi, kad kūrybiniame kelyje ją supo geranoriški žmonės.
Rašė eiles nuo mažų dienų
Viename paskutinių interviu V. Palčinskaitė pasakojo, kad įkvėpimas sukurti eilėraštį kildavęs netyčia, kartais prieš jos valią. Kūrybai poetę paskatindavo įvairios gyvenimiškos aplinkybės.
„Tai gali būti telefono skambutis, iš kitų tekstų atskambėjusi eilutė, lapas nukritęs, gėlė pražydus. Nerašai eilėraščio apie gėlę – galbūt rašai apie geležinkelį, bet tai tave kažkur prikėlė visai kitam vaizdiniui. Manau, kad čia tokie nenusakomi pasąmonės dalykai“, – šių metų sausį kalbėjo V. Palčinskaitė.
Ji sakė vaikystėje neturėjusi tokių išmanių žaislų, kokių turi dabartiniai vaikai, todėl prisigalvodavo kitų užsiėmimų. Taip mažoji Violeta ėmė rašyti.
