Ekonominis ir politinis stabilumas tampa vis retesniu reiškiniu, o verslo aplinką vis labiau formuoja geopolitiniai ir ekonominiai sukrėtimai. Įtampa Hormūzo sąsiauryje, karas Ukrainoje, Europos konkurencingumo iššūkiai, infliacijos svyravimai ir politiniai pokyčiai didina neapibrėžtumą bei verčia įmones ieškoti naujų eksporto rinkų, investuoti į konkurencingumą ir atsargiau planuoti ateitį. Tačiau ilgalaikiam verslo augimui būtina stabili ir prognozuojama ekonominė aplinka.
Nepaisant sudėtingų išorinių aplinkybių, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė 2026 m. pirmąjį pusmetį demonstravo spartesnį augimą nei visa šalies pramonė. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sektoriaus produkcijos suminė vertė (be PVM ir akcizo, to meto kainomis) per metus padidėjo 10 proc. Palyginimui, visos pramonės (be rafinuotų naftos produktų) augimas siekė 6,2 proc., o apdirbamosios gamybos (be rafinuotų naftos produktų) – 5,5 proc.
Didžiausią augimą fiksavo guminių ir plastikinių gaminių gamyba (19,3 proc.), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba (15 proc.) bei elektros įrangos gamyba (10,4 proc.). Šiuos rezultatus daugiausia lėmė augantis užsakymų skaičius, didesnė paklausa gynybos sektoriuje, Europos įmonių siekis diversifikuoti tiekimo grandines ir mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų, o kai kuriais atvejais (ypač guminių ir plastikinių gaminių gamybos subsektoriuje)– ir išaugusios žaliavų kainos.
