Lietuvos verslo pasitikėjimas pasirodė neįprastai atsparus per du labai skirtingus geopolitinius sukrėtimus: 2022 m. per karą Ukrainoje jis sumažėjo 6,9 punkto, 2026 m. per konfliktą dėl Irano – tik 2,2 punkto, o paslaugų ir statybos sektorių nuotaikos antrojo sukrėtimo metu net pagerėjo. Tačiau rizika, kurią įvardijome kaip vertą stebėti po šio palyginimo, jau pradėjo materializuotis.
Po trumpų paliaubų JAV ir Irano įtampa vėl išaugo, o per trumpą laiką „Brent“ naftos kaina pakilo nuo maždaug 70 iki 85 JAV dolerių už barelį. Lietuva naftos brangimui yra jautresnė nei kaimyninės Baltijos šalys, nes degalai sudaro beveik 6 proc. Lietuvos namų ūkių išlaidų – didžiausią dalį regione. Dabar klausimas yra ne tai, ar pasitikėjimas išsilaikys trečią kartą, o tai, kiek užsitęsęs naftos kainų šokas kainuotų Lietuvos verslui ir namų ūkiams, jei kainos greitai neatslūgs.
Du sukrėtimai – skirtingas poveikis Lietuvos ekonomikai
Kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, sukrėtimas buvo struktūrinis: per naktį sutriko Europos dujų tiekimas, prekybos maršrutai ir pramoninių žaliavų grandinės, o euro zonos ekonominės nuotaikos rodiklis per šešis mėnesius krito 9,6 punkto. Bendras Lietuvos pasitikėjimo rodiklis krito panašiai – 6,9 punkto, tačiau kritimas labiau koncentravosi versle, o ne namų ūkiuose: pramonė sumažėjo 5,8 punkto, paslaugos – 7,5, mažmeninė prekyba – 8,2, statyba – 9,5, o vartotojų pasitikėjimas sumažėjo palyginti nedaug – 6,4 punkto.
