Maratonas daugeliui tampa aiškiu tikslu, padedančiu pradėti reguliariau bėgioti, susidėlioti režimą ir išbandyti savo galimybes. Vis dėlto ilga distancija reikalauja daugiau nei motyvacijos. Pasak kineziterapeutės Deimantės Motiejūnaitės, didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus pradeda ruoštis pagal bendrą internete rastą planą, tačiau neįvertina savo fizinio pasirengimo, ankstesnių traumų, darbo režimo, miego ir kūno gebėjimo atlaikyti didėjantį krūvį, rašoma klinikos „Hila“ pranešime žiniasklaidai.
„Maratonas organizmui neturi tapti šoku. Jeigu žmogus ilgą laiką bėgiojo retai, daug sėdėjo, turėjo kelio, klubo, nugaros ar Achilo sausgyslės skausmų, pasiruošimą reikėtų pradėti ne nuo kilometrų skaičiaus didinimo, o nuo klausimo, ar kūnas tam pasirengęs. Motyvacija padeda pradėti, tačiau saugiai pasiruošti padeda nuoseklumas ir aiškus savo galimybių įvertinimas“, – sako D. Motiejūnaitė.
Krūvis turi augti lėčiau nei noras greitai pasiekti rezultatą
Viena dažniausių klaidų ruošiantis maratonui – per staigus krūvio didinimas. Žmogus pradeda bėgti dažniau, ilgiau ir greičiau tuo pačiu metu, nes iki varžybų liko keli mėnesiai, o plane jau numatyti ilgi bėgimai. Problema ta, kad širdies ir kraujagyslių sistema prie krūvio dažnai prisitaiko greičiau nei sausgyslės, raiščiai, raumenys ir kaulai. Todėl savijauta gali apgauti: kvėpavimo pakanka, tempas atrodo įveikiamas, bet blauzdos, keliai ar pėdos krūviui dar nėra pasiruošę.
