Įgyvendinau didžiulį projektą, atlikau sudėtingą operaciją, mano mokiniai puikiai pasirodė olimpiadoje, suprojektavau estetišką interjero dizainą – aš šaunuolis (-ė), puikiai dirbu, galiu daug pasiekti, didžiuojuosi savimi. Bet sėkmė negali aplankyti kiekvieną dieną. Projektai gali strigti, olimpiadose kas nors užima ir paskutinę vietą, užsakovai būna nepatenkinti dizainu ir, deja, sudėtingos operacijos gali turėti komplikacijų. Kas aš tada? Nevykėlis, kuris nieko gero nepasieks, visiška pilka vidutinybė? Apie tai, kai savivertė priklauso nuo pasiekimų, pasakoja medicinos psichologė Monika Gritėnaitė psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ pranešime žiniasklaidai.
Kai savivertė priklauso nuo pasiekimų
„Gyvename kultūroje, kurioje labai vertinamas efektyvumas, greitis ir rezultatai. Nuo mažens girdime, kad reikia būti „geriausiam“, „naudingam“, „pasiekti daugiau“. Todėl pamažu gali susiformuoti įsitikinimas: „Esu vertingas tik tada, kai ką nors pasiekiu“, – sako psichologė M. Gritėnaitė.
Ji pažymi, kad kognityvinėje elgesio terapijoje tai vadinama sąlygine saviverte – žmogaus vertės jausmas priklauso nuo tam tikrų sąlygų. Jei sekasi – jaučiuosi vertingas. Jei nepavyksta – imu abejoti savimi.
