Neringa yra viena gražiausių ir unikaliausių vietų Lietuvoje. Bet gyventi joje ištisus metus – vis sunkiau. Ne dėl klimato, ne dėl atstumo, o dėl labai paprastos priežasties: nėra kur.
Rašau tai kaip Neringos savivaldybės tarybos narys, kuris su būsto prieinamumo problema susiduria ne teoriškai, o kiekvieną tarybos posėdį. Jau šiuo metu, apie 20 Neringos darbuotojų šeimų laukia tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Dar apie 20 žmonių laukia socialinio būsto eilėje. Jau šiuo metu poreikis yra 40 būstų. Labai tikėtina, kad nieko nedarant, laukiančiųjų sąrašas ateityje tik ilgės.
Mokytojai, medikai, ugniagesiai, savivaldybės darbuotojai – žmonės, be kurių miestas negali funkcionuoti – neturi kur gyventi. Nekilnojamojo turto kainos seniai nebeatitinka vietinių atlyginimų, ilgalaikės nuomos pasiūla artėja prie nulio, o vis didesnė dalis gyvenamojo fondo keliauja į trumpalaikės nuomos platformas.
Problemos mastą patvirtina šiais metais žurnalo „Reitingai“ portalo „Delfi“ užsakymu atliktas ekspertinis tyrimas ir pirmą kartą sudarytas išsamus savivaldybių reitingas. Būsto kategorijoje pagal būsto įperkamumo, perpildytų būstų, butų kainų, būsto išlaikymo naštos, gyvenamojo ploto, statybos leidimų, naujų būstų, daugiabučių renovacijos, šilumos kainos, namų kainos ir būsto pasiūlos gyventojams kriterijus, Neringos savivaldybė yra paskutinėje vietoje iš visų 60 Lietuvos savivaldybių.
