Lietuvos uostamiestis gyvena intensyvios pramonės ir logistikos ritmu, todėl tarša čia daugeliui gyventojų nėra abstrakti aplinkosaugos problema. Nors pramoninė tarša dažniausiai siejama su oro, triukšmo ar kvapų poveikiu aplinkos kokybei, Klaipėdos gyventojų patirtys atskleidžia ir kitą, mažiau matomą, jos pusę – poveikį sveikatai, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime žiniasklaidai.
KTU mokslininkių parengtas infografikas rodo, kad pramoninė tarša Klaipėdoje tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės emocinės gerovės problema.
Remiantis tyrimo duomenimis, didelė dalis Klaipėdos gyventojų su įvairiomis taršos formomis susiduria nuolat, o šios patirtys turi tiesioginį poveikį jų kasdieniam gyvenimui, emocinei būsenai ir savijautai.
Infografike pateikiami duomenys rodo, kad dažniausiai gyventojai reguliariai susiduria su triukšmu (65 proc.), dulkėmis ir kvapais (po 57 proc.), oro tarša (55 proc.), o beveik trečdalis respondentų nurodė reguliariai patiriantys vibraciją. Rečiau minima vaizdinė tarša, tačiau dauguma kitų taršos formų gyventojams yra tapusios kasdienybe.
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų mokslų fakulteto mokslininkių dr. Audros Balundės ir prof. Audronės Telešienės atliktas tyrimas, kuris vykdytas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Transformacinių pokyčių bendruomenėse įgalinimas per aplinkos taršos sukelto nerimo ir psichologinio atsparumo mechanizmų atskleidimą“, taip pat atskleidė, kaip tarša sutrikdo kasdienį žmonių gyvenimą.
