Pasaulyje didžiausias pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO), kurį surengė „SpaceX“, kaip teigiama, Eloną Muską pavertė pirmuoju trilijonieriumi istorijoje. Sklandi bendrovės akcijų biržoje debiuto eiga, ypač lyginant su gana chaotišku „Facebook“ IPO, neabejotinai verta dėmesio. Komercinės kelionės į kosmosą tapo dar vienu žingsniu arčiau realybės – tai perspektyva, kuri žavi ne vieną nuotykių ieškotoją. Kontraversiška E. Musko viešoji persona suteikia neišsenkančios medžiagos verslo atvejų analizei, ypač dėstytojams ir studentams. Tačiau ekonomistams bene įdomiausias yra „SpaceX“ IPO poveikis finansų rinkoms.
Tačiau ar tai iš tiesų svarbu mums – gyvenantiems kitoje Atlanto pusėje ir uždirbantiems kiek mažiau nei trilijoną JAV dolerių?
Pradėkime nuo tiesioginio ryšio. Dėl savo dydžio „SpaceX“ įtraukiama į pagrindinius pasaulio akcijų indeksus. Nors „S&P“ pasirinko standartinę įtraukimo procedūrą, kai kurie kiti indeksų sudarytojai šį procesą paspartino, atsižvelgdami į IPO reikšmę. Šiandien daugelis investicinių fondų, įskaitant pensijų fondus, remiasi tokiais indeksais siekdami atspindėti bendras rinkos tendencijas ir rizikas. Todėl nemaža dalis europiečių, taip pat ir lietuvių, netrukus turės netiesioginę investiciją į „SpaceX“ per savo pensijų kaupimo sistemas – nepriklausomai nuo to, ar jie sąmoningai pasirinko investuoti į šią bendrovę.
