Pirmieji duomenys apie pasitraukusiuosius iš kaupimo sistemos buvusių prognozių nepatvirtina. Pasitraukusiųjų dalis smarkiai viršija prognozuotą, teigia Lietuvos banko atstovai. Nuolatinis kartojimas, kad linksmybės ar vakarėlis baigsis ir išauš prastesnė diena, bent jau dabar neatrodo virstantis realybe.
|00:00
Lietuvos banko duomenys iškalbingai rodo, kad didžioji dalis (apie 72 proc.) atsiimtų lėšų persikėlė į bankų sąskaitas, po 3 proc. nukeliavo būsto ir vartojimo paskoloms grąžinti, o 16 proc. buvo išgryninta. Siekio paaiškinti vartojimo augimą dėl atsiimtų lėšų taip pat nepastiprina įspūdingi skaičiai – tik apie 5 proc., iš kurių nėra aišku, kokia dalis – padidėjimas dėl minimų pinigų.
Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį, kad atsiimti pinigai pateko ne į indėlius, o į banko sąskaitas. Šis faktas nustebino Seimo narį: kodėl žmonės rinkosi ne papildomą grąžą, o jos negauti. Šiandien dar neturime apklausos duomenų, kurie galėtų aiškiau atskleisti žmonių motyvus. Tačiau esamų duomenų paaiškinimai gali būti keli. Visų pirma, matyt, žmonėms reikia lankstumo, kad jie galėtų bet kada pasinaudoti savo pinigais. Antra, pasitikėjimo sistema klausimas.
2024 metų Eurobarometro duomenys rodė, kad atsakant į klausimą: „Kiek pasitikite šiais subjektais, dalyvaujančiais draudimo ir privačių pensijų planų platinime ir (arba) kūrime, siekdami užtikrinti gerus rezultatus vartotojams ir adekvačią pensiją?“ Atsakė, kad visiškai pasitiki – 4 proc., linkę pasitikėti – 27 proc.
