Antrąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų. Nors finansų įstaigos sustabdė 7,6 mln. eurų, tačiau sukčiams vis tiek buvo pervesta 5,4 mln. eurų, o realūs nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų, pranešė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.
Centro duomenimis, per balandžio–birželio mėnesius užregistruota 3 718 sukčiavimo atvejų, arba 14 proc. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Vis dėlto per pirmąjį pusmetį jų fiksuota 6 979 – 10,2 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasak Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorės Eglės Lukošienės, nors finansų įstaigoms pavyksta sustabdyti dalį sukčiavimo bandymų, sukčiai nuolat prisitaiko prie taikomų prevencijos priemonių ir ieško naujų būdų pasiekti aukas.
„Nors finansų įstaigoms pavyksta užkirsti kelią didelei daliai sukčiavimo bandymų, vien technologinių sprendimų nepakanka. Siekiant mažinti sukčiavimo žalą, būtinas nuoseklus finansų sektoriaus, valstybės institucijų, teisėsaugos ir visuomenės bendradarbiavimas bei gyventojų budrumas“, – pranešime teigė E. Lukošienė.
Centro teigimu, didžiausią registruotų sukčiavimo atvejų dalį antrąjį ketvirtį sudarė suklastoti SMS ir elektroniniai laiškai – užfiksuota 1 514 tokių atvejų, arba apie 41 proc. visų sukčiavimų.
