Lietuvoje viešoji erdvė įkaitusi dėl susirūpinimo žemu gimstamumo lygiu šalyje. Kaip įprasta, tokiu atveju teikiami įvairūs siūlymai, problema aiškinama su įvairiomis pasekmėmis. Antai kai kurie ekonomistai ir toliau piešia apokaliptinį scenarijų pensijų sistemai.
|00:00
Beje, 2002–2003 metų spaudoje galima aptikti panašių įžvalgų, kai buvo prognozuojama, kad jau 2015 metais nebus mokančiųjų „Sodrai“ įmokas. Iš esmės nevengiama atkartoti tų pačių grėsmių ir dabar. Bandoma pasiūlyti ir naujus pensijų sistemų dizainus, siejant su vaikų skaičiumi.Bene prieš kelis dešimtmečius žymus danų mokslininkas teigė, kad Skandinavijos šalys pasirinko investicijas į šeimą, siekdamos pagerinti gimstamumą. Investicijos į šeimą turi labai plačią prasmę, ir Lietuvoje vertėtų nuo to ir pradėti.
Šiandien Lietuvoje dar beveik penktadalis namų ūkių su vaikais gyvena skurde. Skursta beveik trečdalis vienų su vaikais gyvenančių tėvų. Beveik penktadalis gausių šeimų gyvena nepritekliuje. Neretai įvairiose labdaros akcijose perduodama ši žinia apie nepriteklių šeimose. Šiuolaikiniai jauni žmonės stengiasi pasiruošti ekonomiškai tam laikui, kai gims vaikai, todėl ir atideda vaikų gimimą. Žinoma, tarp ekonominio saugumo veiksnių patenka ir būsto įsigijimo problema bei siekis susikurti darbo karjerą. Kaip žinoma, būsto įsigijimo galimybės smarkiai skiriasi didžiuosiuose šalies miestuose, ypač Vilniuje, ir regionuose. Jauni žmonės dėl darbo vietų trūkumo regionuose telkiasi būtent didžiuosiuose miestuose.
