Pirmadienio naktį per Rusijos surengtą ataką prieš Kyjivą nukentėjo vienas svarbiausių Ukrainos religinių ir istorinių simbolių – Kyjivo Pečerų laura. Per smūgį apgadintas UNESCO pasaulio paveldo sąraše esantis vienuolyno kompleksas. Tai jau antras kartas nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios, kai nukenčia ši šventovė, ir vos trečias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Kyjivo Pečerų laura, įkurta 11 amžiuje, laikoma vienu svarbiausių Rytų Europos stačiatikybės centrų. Kompleksas garsėja požeminiais urvais, kuriuose saugomos šventųjų relikvijos, o pats vienuolynas šimtmečius buvo dvasinis, kultūrinis ir politinis Kyjivo Rusios bei vėlesnių valstybių centras.
Kaip portalui LRT.lt komentuoja profesorius Alfredas Bumblauskas, Kyjivo Pečerų laura yra vienas svarbiausių Rytų Europos krikščioniškojo paveldo objektų.
„Ši šventovė atspindi istorinį Kyjivo gylį, jo ukrainietišką tapatybę ir krikščioniškas šaknis. Kodėl pabrėžiu ukrainietiškumą? Jei Maskva, pretenduodama į vadinamąjį rusiškąjį pasaulį (Russkij mir), bombarduoja šį objektą, ji aiškiai parodo esanti jam svetima. Metaforiškai kalbant – kas gi šaudo į savo motiną? Pečerų laura yra visos Ukrainos ir Kyjivo simbolis, kuriam savo reikšme prilygsta nebent Šventosios Sofijos soboras“, – teigia istorikas.
