|00:00

Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, kurią išleido savo ir žmonių, iš anksto knygą užsisakiusių, lėšomis. Knygoje – jo paties gyvenimo istorijos. O tas gyvenimas – vertas ir plunksnos, ir gero režisieriaus. LRT RADIJO laidoje „Pas Nemirą“ A. Skačkauskas dalijasi gyvenimo nuotrupomis iš dešimtmečius trukusio etapo.

Viso pokalbio su A. Skačkausku klausykite čia:

– Kaip taip nutiko, kad nebaigęs žurnalistikos mokslų dirbote žurnalistu? – Tai buvo 90-ieji metai, kūrėsi radijo stotys ir televizijos, turbūt buvo neįmanoma surinkti tik baigusiuosius, todėl priimdavo visokiausius – iš gatvės, kaip mane. Aš įstojau į saviveiklinio teatro režisūrą, vėliau į renginių režisūrą. Tais sunkiais Panevėžiui laikais – aš buvau ten, tarp šaudynių ir sprogdynių. Buvau žinių reporteris. Tačiau, be to, kūriau žmonių istorijas, ieškojau įdomių personų. – Kur prasidėjo tavo bėdos? – Atsimenu LNK kavinukę, viešbutuką, dalis atlyginimo ir pasilikdavo tokioje kavinėje. Būdavo smagu atvažiuoti iš nedidelio miesto ir visą naktį uliavoti su žvaigždėmis.