Paklausus, kurios Europos šalys yra švietimo pirmūnės, dažnai į galvą šauna Suomija, Estija ar Šveicarija. Tačiau retas žino, kad vieną staigiausių proveržių švietime yra padariusi Lenkija. Per itin trumpą laiką ji iš prastų Europos vidutiniokų, šoktelėjo į lyderes. Nors ši sėkmės istorija įkvepia, pastarieji metai rodo ir nerimą keliančius signalus, rašoma „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai. Ko Lietuva gali pasimokyti iš savo kaimynės?
Lenkija – viena įdomiausių Europos švietimo sėkmės istorijų. 2000 m. jos penkiolikmečių gebėjimų rezultatai tarptautiniame EBPO PISA tyrime buvo žemiau ar apie EBPO šalių vidurkį, tačiau jau po keliolikos metų šalis tapo viena stipriausių Europos švietimo sistemų. Tai buvo vienas ryškiausių šuolių PISA tyrimų istorijoje.
Kas lėmė sėkmę?
Lenkijos sėkmė dažniausiai siejama su 1999 m. švietimo reforma. Iki jos mokiniai gana anksti – maždaug po 8 klasės – buvo nukreipiami į akademinį arba profesinį kelius. Reforma šį pasirinkimą pavėlino: visi mokiniai ilgiau mokėsi pagal bendrą programą – 6 metus pradinėje mokykloje ir dar 3 metus naujoje žemesniojoje vidurinėje mokykloje, vadinamoje gimnazijoje. Tik po šio etapo mokiniai rinkdavosi akademinę arba profesinę trajektoriją.
