Nauji Lietuvos reputacijos indekso tyrimo duomenys atskleidžia neigiamą tendenciją. Bendrasis ugdymas visuomenės ir lyderių akyse vis dar vertinamas itin prastai. Nors nuo vaikų švietimo priklauso valstybės ekonomikos augimas, socialinė lygybė ir atsparumas dezinformacijai, vos 10 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šio sektoriaus reputacija šalyje yra gera, rašoma „Švietimas #1“ pranešime žiniasklaidai.
Taip manančių politikų buvo šiek tiek daugiau – 12 proc., bet verslo lyderių – vos 4 proc. Dar griežčiau bendrojo ugdymo reputaciją vertina rinkodaros ekspertai, dirbantys su įvaizdžio formavimu. Tarp jų vos 3 proc. sutinka, kad Lietuvos švietimo sektoriaus reputacija yra gera. Tai, pasak vienos iš tyrimo iniciatorių, verslo konsultacijų įmonės „Civitta“ partnerės Rūtos Gaudiešienės, rodo ne pavienę nesėkmę, o gerokai gilesnę reputacinę krizę.
„Švietimo reputacija šiandien yra itin silpna, nors jo strateginė reikšmė valstybei – viena didžiausių. Tai ypač akivaizdu žiūrint į verslo lyderių vertinimą. Kiti tyrimo duomenys parodė, kad organizacijų vadovai švietimą laiko vienu svarbiausių Lietuvos konkurencingumo veiksnių, tačiau būtent jie jo reputaciją vertina bene griežčiausiai. Kitaip tariant, verslas švietimą mato kaip kritiškai svarbią sritį, bet dabartinis jos vaizdinys jam kelia mažai pasitikėjimo“, – teigia R. Gaudiešienė.
