Dar prieš dešimtmetį karjeros kelias daugelyje organizacijų atrodė gana aiškus: pradedi nuo jaunesniojo specialisto pozicijos, pamažu eini vyresniojo specialisto (angl. senior) pozicijos link, o galiausiai, jei sekasi, imi vadovauti komandai. Toks modelis buvo paremtas prielaida, kad profesinis augimas natūraliai veda į didesnę atsakomybę už kitus žmones. Tačiau pastebima, kad požiūris į karjerą keičiasi, o vadovavimo atsakomybių nori vis mažesnė dalis.
Karjera nebėra suvokiama tik vertikaliai
Pokyčiai ypač ryškūs tarp jaunų darbuotojų. Pernai atlikta „Deloitte“ Z kartos ir tūkstantmečio kartos apklausa parodė, kad tik 6 proc. Z kartos atstovų pagrindiniu karjeros tikslu laiko aukštas vadovaujamas pareigas.
Tai nereiškia, kad jie nėra ambicingi. Tiesiog keičiasi augimo samprata. Jaunimas kaip karjeros augimą mato ir judėjimą alternatyvia kryptimi – sutelkiant dėmesį į savo specialybės įgūdžių pritaikymą, konsultacinį darbą ar net kelias panašias veiklas vienu metu. Mažiau tradicinis karjeros kelias pastebimas sektoriuose, kuriuose įgūdžiai greitai sensta: technologijų, rinkodaros, komunikacijos, produktų kūrimo ir pan.
Tai keičia ir tradicinį jaunesniojo, vidutinio lygio ir vyresniojo specialisto (angl. junior–mid–senior) pakopų modelį. Nors oficialiai šie prierašai prie pozicijų tebematomi, kompetencijų ir statuso sistema yra gerokai pasikeitusi.
