Lietuva šiandien gali pasigirti vienais geriausių jaunimo įsidarbinimo rodiklių Europoje. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad daugiau kaip 90 proc. neseniai aukštąjį išsilavinimą įgijusių absolventų sėkmingai įsidarbina – pagal šį rodiklį esame tarp Europos Sąjungos (ES) lyderių.
Tačiau tie patys duomenys atskleidžia ir kitą Lietuvos darbo rinkos pusę. Tarp profesinį išsilavinimą įgijusių absolventų mūsų šalyje fiksuojamas didžiausias ES užimtumo skirtumas tarp vyrų ir moterų – net 16 procentinių punktų. Latvijoje šis skirtumas siekia 12,4 procentinio punkto, o Estijoje moterų užimtumas šioje grupėje netgi yra didesnis nei vyrų.
Toks kontrastas verčia kelti klausimą, kaip gali būti, kad viena sėkmingiausių darbo rinkų jauniems žmonėms kartu yra ir viena netolygiausių, kai kalbame apie lyčių galimybes. Tai rodo, kad vien aukšto užimtumo rodiklių nebepakanka. Ne mažiau svarbu, ar vienodą potencialą turintys žmonės turi vienodas galimybes jį realizuoti.
Ne tik lygybės, bet ir ekonomikos klausimas
Diskutuojant apie lyčių nelygybę dažniausiai kalbama apie atlyginimų skirtumus. Tačiau atlyginimų skirtumas dažniausiai yra paskutinė ilgos grandinės dalis.
