Dzūkai mėgsta sakyti: gera pirtis ne tik žmogų nuplauna, bet ir dūšią atgaivina. Šiandien Dzūkijos, o ir visos Lietuvos pirtininkai būtinai pridės, kad gera pirtis ir galvą išvėdina. „Kai pabūni tikroje, nuoširdžioje, sveikoje pirtyje, prikvėpuoji įvairių kvapų, dingsta noras save nuodyti ar kaip nors apsunkinti“, – Varėnos vasaros festivalio „Nerk į vasarą gamtos ritmu“ organizatorių pranešime žiniasklaidai sako profesionalus pirtininkas ir pirčių statytojas Edvinas Zelionka.
Žmonės vėl atranda pirties naudą
„Žmonės neabejotinai pradėjo suprasti pirties naudą“, – sako pirties bičiulis ir priduria esantis visiškai tikras, jog jei gali paeiti, tai gali būti ir pirtyje. Reikia tik žinoti savo sveikatos ypatybes, apie jas pasakyti pirtininkui, o jis patars, kaip elgtis, kad pirties programa būtų tinkama.
E. Zelionka įsitikinęs, kad pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta svarbus pokytis – pirties kultūra grįžta prie savo šaknų, iš pramogos tapdama sveikatinimo erdve. Be jokios abejonės, tai atkeliauja su ilgaamžiškumo judėjimu, kuriame dažnai kalbama apie saikingos pirties naudą savijautai, širdžiai ir kraujagyslėms bei nervų sistemai.
„Šiuolaikinėje sveikatinimo pirtyje atgimsta tai, ką lietuviai jau buvo primiršę, – svarbią vietą užima vantos, žolelės, kvapai ir ritualai. Žmonės pirtyje dažnai užuodžia vaikystės kvapus, tik neprisimena, iš kur juos žino. Aš visada per pirmąjį užėjimą į pirtį atsinešu pelkinės vingiorykštės. Karštyje jos aromatas sustiprėja, tampa nepaprastai malonus“, – pasakoja pirtininkas.
