Vasaros popietė, ant pievos ištiestas pledas, iš krepšio traukiami patiekalai ir aplink sklindantis pokalbių šurmulys – piknikas iki šiol turi savito žavesio. Nors šiandien tokį pasibuvimą dažniausiai siejame su nerūpestingu vasaros laisvalaikiu, tačiau, anot etnologės Gražinos Kadžytės, valgymas po atviru dangumi turi kur kas platesnę istoriją. Lauko sąlygomis valgė ir medžioklėse dalyvavę valdovai bei aristokratai, ir per darbymetį laukuose dirbę valstiečiai, teigia ji rugpjūčio 1 dieną vyksiančio Beatričės pikniko organizatorių pranešime žiniasklaidai.
„Vienos bendros mūsų protėvių tradicijos nebuvo. Lietuvos visuomenę sudarė kilmingieji ir aristokratai, smulkieji bajorai, miestų bei miestelių gyventojai, valstiečiai ir baudžiauninkai, todėl kiekviena grupė turėjo savitus darbo, bendravimo ir laisvalaikio papročius.
Skyrėsi ir valgymo po atviru dangumi prasmė. Aristokratams jis galėjo tapti kruopščiai organizuojamų vaišių ir laisvalaikio dalimi, o valstiečiams – natūralia darbo dienos tąsa“, – sako G. Kadžytė.
Medžioklėse valgydavo ir lauko sąlygomis
Medžioklės vykdavo didelėse teritorijose, todėl net ir turėdami pilis ar dvarus valdovai bei aristokratai ne visada grįždavo valgyti į juos. Maistas būdavo patiekiamas ten, kur tuo metu vykdavo medžioklė, tačiau tai nebuvo vien greitas sustojimas pasistiprinti – vaišėms galėjo būti ruošiamasi itin kruopščiai, o pats valgymas organizuojamas įmantriai.
