|00:00
2019 metų gruodžio 18-osios naktį žvaigždė Didžiajame Magelano Debesyje trumpam paryškėjo – ne staigiai, kaip sprogdama, o tolygiai ir simetriškai: iš pradžių sužibo ryškiau, vėliau grįžo į pradinį lygį. Visas įvykis truko apie valandą. Tai – tipinis gravitacinio mikrolęšiavimo požymis: kažkoks masyvus kūnas praskriejo tarp jos ir mūsų ir išlenkė žvaigždės šviesą mūsų kryptimi. Šiais laikais minėtas metodas naudojamas egzoplanetų paieškai, o kartais juo pavyksta aptikti ir juodąsias skyles. Naujame tyrime analizuojamas 2019 metų įvykis ir parodoma, jog tai gali būti pirmykštė juodoji skylė.
Mikrolęšiavimo trukmė yra svarbiausia užuomina apie objekto savybes: kuo mažesnė masė, tuo trumpesnis įvykis. Vos 60 minučių trukęs šviesio kitimas reiškia, kad lęšiuojančio objekto, tyrėjų pavadinto Febe, masė tėra apie tris Mėnulio mases, arba maždaug 3 proc. Žemės masės. Tai gerokai mažiau, nei mažiausios žinomos juodosios skylės – jų masės prasideda nuo maždaug penkių Saulės masių, arba 10 milijonų kartų daugiau, nei Febės. Net ir mažiausios žinomos planetos yra gerokai masyvesnės už šį kūną.
Įdomus ir atstumas iki jo: nors šį parametrą lęšiavimo analizėje nustatyti dažnai būna labai sudėtinga, tyrėjai įvertino tikimybę, kad Febė priklauso Paukščių Tako žvaigždžių populiacijai, Didžiojo Magelano Debesies žvaigždėms arba tamsiosios medžiagos halui tarp jų.
