Jau daugiau kaip dvejus metus privaloma atskirai rinkti maisto atliekas, tačiau dalis gyventojų to nedaro. Aplinkos ministerijos duomenimis, maisto ir virtuvės atliekos sudaro tik kiek daugiau kaip procentą bendro surenkamo komunalinių atliekų kiekio. Pasak atliekų tvarkymo centrų, norint geresnių rezultatų, būtina kalbėti apie bendrą tvarką savivaldybėse, mat dabar kiekviena gali interpretuoti, kaip rinkti maisto atliekas.
166 kilogramai – tiek per metus maisto atliekų surenka Kristinos šeima. Ji, kaip ir kiti vilniečiai, maisto likučius meta į oranžinius maišelius.
„Jaučiasi, kad vasarą tų atliekų maisto būna daugiau, nes ir arbūzai, melionai, cukinijos ir kitos gėrybės“, – sako tvarumo entuziastė Kristina Maldonienė.
Maisto atliekas Kristina pradėjo rūšiuoti prieš atsirandant oranžiniams maišeliams. Išbandė kompostavimo maišus, vėliau atliekas nešė į bendruomenės įrengtas komposto dėžes.
Tačiau dabartinis maisto atliekų rūšiavimo būdas, sako, patogiausias.
