Žemės ūkio ministerija žadant inicijuoti paskatas verslui, kad būtų mažinamas maisto švaistymas ir skatinamas jo perdavimas labdarai, „Maisto banko“ vadovas sako, jog geriausiai tam pasitarnautų įstatymų pakeitimai, kurie skatintų verslą dar tinkamą naudoti maistą atiduoti labdarai, o ne biokuro ar biokomposto gamybai.
„Verslas visų pirma siekia parduoti maistą. Jeigu nepavyksta, žiūri, ką daryti pigiau: ar labiau apsimoka iš maisto padaryti atliekas, o iš atliekų – biokurą arba gyvūnus maitinti, ar vis dėlto atiduoti labdarai. Lietuvoje esanti sistema neskatina atiduoti labdarai“, – BNS aiškino labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Reikia daryti viską, kad verslininkui neapsimokėtų išmesti ar utilizuoti, nes dabar verslas gauna kone identišką naudą, ar atidavė labdarai, ar pardavinėjo iki pat paskutinės dienos ir po to padarė atliekas“, – pridūrė jis.
„Maisto banko“ vadovas apgailestauja, kad prekybininkams suteikta galimybė ilgiau pardavinėti produktus, kuriuos anksčiau atiduodavo labdarai.
„Dabar vietoj to, kad atiduotų labdarai, dalis jų toliau sėkmingai pardavinėjama. Tai labdara gauna mažiau, o maisto švaistymas nuo to niekaip nepasikeitė. Nes tikrasis maisto švaistymas yra tuose produktuose, ant kurių pakuočių yra užrašas „tinka vartoti iki“ – pieno, mėsos produktai, vaisiai, daržovės – ten, kur to užrašo iš viso nėra. Jeigu produktas neatiduodamas paskutinės dienos ryte, o laikomas, pardavinėjamas iki vakaro, vėliau jis yra išmetamas“, – BNS kalbėjo S. Gurevičius.
