Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ finansiniai sunkumai iš teorinės rizikos vis labiau tampa praktiniu klausimu ir Lietuvai. Bendrovė peržiūri verslo planą, atsisako dalies maršrutų ir ieško papildomo finansavimo. Rugsėjo pradžioje ji paskelbė susitarusi dėl iki 257 mln. Eur tarpinio finansavimo. Tuo metu Lietuva rengiasi scenarijui, jei „airBaltic“ reikšmingai sumažintų veiklą arba pasitrauktų iš šalies, rašoma TEGOS pranešme žiniasklaidai.
TEGOS asocijuotojo partnerio, Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaro, Sebastiano Okinczyc vertinimu, Lietuvai šioje situacijoje svarbiausia ne laukti, kol problema taps neišvengiama, o iš anksto įvertinti, ar tikrai galime sau leisti prarasti dabartinį susisiekimą.
„Pagrindinis klausimas šiandien nėra, ar valstybė turėtų kištis į aviaciją. Pagrindinis klausimas – kiek Lietuvai kainuotų neveikimas“, – sako jis.
S. Okinczyc nuomone, „airBaltic“ nėra tik dar viena oro bendrovė rinkoje, kurios vietą būtų galima nesunkiai užpildyti kitu vežėju. Bendrovė iš Lietuvos oro uostų vykdo daugiau kaip 20 tiesioginių maršrutų, ir net jei nuo 2027 vasaros sezono liks tik 10 krypčių, jos reikšmė šalies pasiekiamumui bet kokiu atveju yra didesnė nei vien keleivių skaičius.
