Antradienį Vilniaus dailės akademijos galerijoje „5 malūnai“ atidaroma menininkės, iliustruotojos Ievos Babilaitės paroda, kurioje ji nuosekliai tęsia popieriaus raiškos galimybes, tyrinėja garso ir linijos santykį.
„Mano užrašų knygelės pilnos neišskaitomų keverzonių. Jas galima vartyti, žiūrėti, gal net pajausti – priimti kaip garsinius impulsus, brėžiančius kreives, koduojančius ritmą ir tampančius piešiniu“, – taip savo parodą pristato grafikė, knygų iliustruotoja I. Babilaitė.
„Paskutinėmis savaitėmis ir ne tik paskutinėmis savaitėmis, galbūt metais tokia vis prabėga mintis, kad labai gera žinoma Koheleto frazė, kad „Viskas yra tuštybė, tuštybių tuštybė“, aš galbūt perfrazuočiau – viskas yra žaidimas, žaidimų žaidimas, kūrybos procese taip yra. Ar tu kurtum knygą, ar objektą, ar popierinį objektą, ar piešinį – atsirado poreikis, kad būtų smagu žaisti, pagrindinis dėmuo– žaidimo elementas, kartais pasidaro sudėtingas, nes tiek prisigalvoji struktūros, kad pamiršti, kad tu žaidi, tampi rimtu. Tai ta nuolatinė kaita ir savęs perdėliojimo, bandymo suderinti mintį jausmą, liniją, vyksta nuolat – ar knyga, ar paroda“, – sako menininkė.
I. Babilaitė į užrašų knygeles dažnai piešia per koncertus, taip popieriuje fiksuodama garsą, taip pat savo emociją. Tam įsigijo ir pieštuką, kurio brėžiamos linijos nesigirdėtų.
