Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė daugybė straipsnių, kuriuose kritikuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prieš pat mokslo metus patvirtintas projektas – ugdymo programų korekcija. Ministerija kritikuojama dėl skuboto sprendimo, kalbama, kad mokytojai nepasiruošę, keitimai nepakankamai išdiskutuoti, kažkur kažkas ne taip pakeista ir panašiai.

Skaitau ir negaliu patikėti – visos programos suplakamos į viena, visiškai neįsigilinama į tai, kodėl buvo priimti vieni ar kiti sprendimai, kaip skubiai jų reikėjo, ar tikrai jie tokie blogi. Sprendimas greitas, vadinasi, blogas. Ir bloga absoliučiai viskas – tai, apie ką suprantu, ir tai, ko nesuprantu.

Todėl aš tikrai nekalbėsiu apie visas programas, nekalbėsiu apie tai, ko nežinau ir nesuprantu. Daugiausia keitimų sulaukė matematikos programa. O apie tai aš žinau viską. Todėl noriu apginti ministerijos, o jei tiksliau – Matematikos dalyko mokomosios tarybos – sprendimą.

Mes nusprendėme, kad šie keitimai turėtų atsirasti kaip galima greičiau – dar šiais mokslo metais. Ir padirbėjome iš peties.

Matematikos programa reikalavo skubių korekcijų – ją reikėjo siaurinti. Matematikos mokomojo dalyko taryba nuo to ir pradėjo savo veiklą – organizavo mokytojų apklausas. Ir absoliuti dauguma mokytojų, kai kuriose klasių grupėse net 100 proc., tvirtino, kad nespėja išeiti kurso. Ką jau ten kalbėti apie žinių įtvirtinimą ar kartojimą. Kaip manot, kiek reikėjo laukti darant tokią korekciją? Metus? Dvejus? Penkerius?