Pastarojo savaitgalio audra Lietuvoje dar kartą priminė, kad ekstremalūs orai nėra kažkas, kas vyksta tik tolimuose pasaulio kraštuose. Vieniems jie reiškia sugadintą turtą, kitiems – nutrūkusį elektros tiekimą, atšauktus planus ar netikėtas išlaidas. Tuo pat metu šią vasarą Europoje matėme karščio bangas, sausras ir miškų gaisrus. Tai verčia į klimato kaitą pažvelgti ne tik kaip į aplinkosaugos, bet ir kaip į asmeninių finansų klausimą.
Pasaulio ekonomikos forumo Global Risks Report 2025 ataskaitoje, parengtoje remiantis daugiau nei 900 ekspertų apklausa, ekstremalūs orai įvardijami kaip viena svarbiausių artimiausių metų rizikų, o dešimties metų perspektyvoje jie užima pirmą vietą. Tai reiškia, kad klimato rizika vis labiau tampa veiksniu, į kurį atsižvelgia ne tik valstybės ar verslas, bet ir finansų sektorius.
Ką tai reiškia žmogui?
Tikėtina, kad ateityje, priimdami didelius finansinius sprendimus, turėsime įvertinti daugiau aplinkybių nei būsto kainą ar palūkanų normą. Pavyzdžiui, perkant būstą svarbesni gali tapti jo atsparumas karščiui, audroms ar potvyniams, vietovės infrastruktūra, elektros tiekimo patikimumas. Draudimas taip pat gali tapti nebe papildoma paslauga, o vis svarbesne finansinio saugumo dalimi.
