Šeštadienio audra buvo išskirtinai stipri. Tačiau valstybės pareiga nėra stebėtis, kad ekstremalus reiškinys buvo ekstremalus. Jos pareiga – būti jam pasirengus. Kai per vieną vakarą be elektros lieka daugiau kaip ketvirtis milijono – 268 tūkst. – ESO klientų, o kartu sutrinka mobilusis ryšys, vandens tiekimas, ūkių ir verslų darbas, tai jau nėra vien ESO operacinė nesėkmė. Tai – visos valstybės atsparumo egzaminas. Ir Lietuva jo neišlaikė.
ESO turi atsakyti, ar tinkamai prižiūrėjo tinklą, planavo investicijas, sutelkė brigadas ir bendravo su žmonėmis. Tačiau susiaurinti problemą iki vienos bendrovės – strategiškai klaidinga, nors politiškai ir patogu. Kritinės infrastruktūros atsparumo valstybė negali perduoti operatoriui ir po nelaimės apsimesti tik reiklia jo paslaugų užsakove.
Audra parodė ne tik silpnas elektros linijas. Ji parodė silpną valstybės klimato rizikų valdymą.
Kompensacijos nėra klimato politika
Po audros premjeras Mindaugas Sinkevičius pažadėjo strateginius sprendimus elektros tiekimo saugumui. Energetikos ministras Lukas Savickas ėmėsi kompensacijų gyventojams. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika pasiūlė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, kad būtų galima siekti europinės paramos ir apsaugoti nuostolių patyrusius ūkius.
