Nauja mokslininkų analizė rodo, kad klimato krizės sukeliamas ekstremalus karštis vasarą skatina ir taip Europą alinančią sausrą. Ją daugiausia lemia lietaus trūkumas, tačiau vis daugiau įrodymų, kad dirvožemiui išsausėti užtenka užsitęsusių karščio bangų. Sausros padariniai matyti ne tik žemės ūkyje, nusekusios upės trikdo ir laivybą.
Tūkstančiai hektarų išdegusios žemės – tai, kas akį rėžia. Bet užsitęsusių, stipresnių ir dažnesnių karščio bangų padariniai gali būti ir ne tokie akivaizdūs.
Dalis jų pastebima tik patyrusiai akiai. Antai vakarų Prancūzijoje, kur vynuogyno šeimininkas mėgina įvertinti jo ūkį užklupusios sausros padarytus nuostolius.
„Tokia vynuogė visiškai mirusi. Kaip sakome – sudegusi. Gali ją laistyti kiek nori. Uogos mirusios, nieko iš jų jau nepagaminsi. Šioms vynuogėms galas“, – konstatuoja Vynuogių augintojas Pierre-Henry Gadais.
Gera dozė lietaus galėtų dar daug ką pakeisti, tad viskas priklausys nuo ateinančių savaičių. Tačiau kol kas jis ruošiasi mažesniam, nei būna įprasta, derliui.
