Kas šiandien literatūros lauke vadinama klasika ir kodėl vienų kūrinių skaitytojai ieško dešimtmečius, o kitų aktualumas greitai išblėsta? Apie tai diskutuota vienos dienos literatūros festivalyje „Literalis“, kurį organizavo VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“, rašoma „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ parengtoje publikacijoje.
Pokalbyje dalyvavo leidyklos „Phi knygos“ direktorius Tomas Šinkūnas, knygyno „Juodas šuo“ vadovas Tomas Lučiūnas, literatūros turinio kūrėja ir instagramo paskyros „Bukinistė“ autorė Kamilė Gaižauskienė, diskusiją moderavo literatūrologė doc. dr. Aistė Kučinskienė.
Ką šiandien vadiname klasika?
Diskusijos dalyviai sutarė, kad klasikos sąvoka nėra lengvai apibrėžiama. Pasak T. Šinkūno, klasika yra slidus ir pavojingas terminas, nes dažnai vartojamas kaip savaime teigiamą vertę turintis apibūdinimas. Neretu atveju knygai suteikiamas klasikos statusas vėliau nėra permąstomas ir iš inercijos ji toliau suvokiama kaip tokia. Vis dėlto vienas svarbiausių kriterijų, leidžiančių kūrinį vadinti klasika, yra jo gebėjimas išlikti aktualiam skirtingais laikotarpiais.
K. Gaižauskienė antrino šiai minčiai ir pabrėžė, kad svarbiausia – ar knygoje keliami klausimai šiandienos skaitytojui tebėra reikšmingi. „Jei knygoje keliamos temos vis dar aktualios arba manai, kad bus aktualios ateityje, ji turi potencialo tapti klasika“, – sakė ji.
