Rusijos karas Ukrainoje ir toliau keičia Lietuvos santykį su rusų kalba ir kultūra. Vilniaus miesto savivaldybė atsisako dalies paslaugų rusų kalba, o premjero patarėjas kultūros klausimais Darius Kuolys pasiūlė iš ugdymo programos išbraukti Michailą Lomonosovą. Keliami klausimai ir dėl kitų rusų autorių bei kompozitorių vietos Lietuvos kultūroje bei mokyklinėse ugdymo programose.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – Nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius Arūnas Gelūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius Gintautas Mažeikis.
– Profesoriau, pradėkime nuo jūsų ir pakalbėkime apie ribą. Ar, jūsų manymu, turi būti riba, kai Lietuvoje baigiasi būtina kova su Rusijos politine, kultūrine įtaka ir prasideda rusų kultūros atmetimas?
G. Mažeikis: Manau, tokia riba egzistuoja. Tai, ką dabar matau diskusijoje dėl Michailo Lomonosovo, dažniausiai yra rietenos dėl, sakykime, Rusijos imperijos šauklio autoriaus ir Dariaus Kuolio, kuris pasiūlė Mindaugui Sinkevičiui išbraukti šį autorių iš bendrojo ugdymo programos beveik nekreipiant dėmesio į tai, kas joje parašyta. Ten, man atrodo, viskas skamba kur kas baisiau negu tai, ką dabar diskutuojame.
Perskaitysiu tik tris trumpus sakinius iš programos, kas siūloma rusų mokykloms. Jau nekritikuosiu to, kad, mokantis rusų literatūros renesansinius kūrinius, siūloma skaityti Skoriną, Kurbskį ir Frančeską Petrarką. A. Gelūnas supras, kokia čia nesąmonė parašyta, įtraukiant italų autorius, nieko bendra neturinčius su rusais, rusų kalba ar rusų literatūra. Tikrai nekompetentingi žmonės tai rengė.
