Pastarieji mėnesiai būsto rinkoje atnešė reikšmingų pokyčių. Dalis gyventojų atsiėmė antrosios pensijų pakopos lėšas – Lietuvos banko duomenimis, sistemą paliko apie 550 tūkst. gyventojų, o jų sąskaitose bankuose ir kredito unijose liko net 2,06 mlrd. eurų.
Daliai gyventojų šios lėšos tapo papildomu finansiniu rezervu, kitiems – galimybe greičiau sukaupti pradinį įnašą ar įsigyti pirmąjį būstą. Kartu nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojo ir nauji Atsakingojo skolinimo nuostatai. Jie suteikia daugiau galimybių perkantiems pirmąjį būstą, kas aktualiausia jauniems žmonėms. Vis dėlto šie pokyčiai primena, kad sprendimas skolintis turi būti grindžiamas ne tik šiandienos galimybėmis, bet ir ilgalaikiu finansiniu planavimu.
Mažesnis pradinis įnašas – daugiau galimybių, bet ne visiems
Vienas svarbiausių pokyčių – pirmą kartą gyvenamąjį būstą perkantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. perkamo būsto vertės. Toks pokytis išties gali padėti greičiau sukaupti reikiamą sumą ir priartinti nuosavo būsto įsigijimą.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad 10 proc. pradinis įnašas nebus taikomas automatiškai kiekvienam pirkėjui. Kredito įstaigos ir toliau individualiai vertins kiekvieno kliento finansinę situaciją – gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją bei įsigyjamo būsto vertę. Mažesnis pradinis įnašas yra papildoma galimybė, tačiau ne priežastis skolintis daugiau nei leidžia realios finansinės galimybės.
