„Europa buvo prisitaikiusi prie tokio klimato, kokio šiandien jau nebėra“, – LRT sako Londono imperatoriškojo koledžo klimato mokslų profesorė Friederike Otto. Pasak jos, vienas svarbiausių pokyčių, padėsiančių miestams atlaikyti ekstremalų karštį, sausras ir staigius potvynius, – daugiau žaliųjų erdvių.
Tačiau mokslininkė įspėja, kad dabartiniai karščiai dar nėra „naujoji norma“, – ji nusistovės tik tada, kai pasaulis nustos deginti iškastinį kurą.
– Stebime Europoje siaučiančius gaisrus. Taip pat išgyvenome intensyvią karščio bangą. Prognozuojama, kad jų netrukus bus ir daugiau. Ar galime sakyti, kad tai nauja realybė, kurioje gyvename ir gyvensime ateityje?
– Taip. Ši vasara, kurią dabar išgyvename Europoje, neabejotinai yra nauja realybė, kurios priežastis – žmogaus veiklos sukelta klimato kaita. Didelėje dalyje Vakarų Europos, taip pat kai kuriose Rytų Europos vietose jau nuo gegužės, o vėliau – birželį ir liepą, patyrėme dideles karščio bangas. Kaip sakėte, tai nebus paskutinė karščio banga šią vasarą. Taip pat stebime didžiulę sausrą, ypač labiau į rytus esančiose Europos dalyse. Tačiau per pastaruosius tris mėnesius sausra apėmė ir Vakarų Europą. Šias sausras taip pat sustiprino žmogaus veiklos nulemta klimato kaita.
