Prezidentui Gitanui Nausėdai inicijuojant diskusiją dėl ilgalaikio partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo po 2030 metų, o valstybės kontrolierei Irenai Segalovičienei siūlant įtvirtinti, kad tam ir toliau būtų skiriama daugiau kaip 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies politikai iš esmės palaiko poreikį tartis.
Vis dėlto jų pozicijos skiriasi – vieni ragina susitarti ne tik dėl finansavimo dydžio, bet ir dėl būsimų gynybos pajėgumų, kiti abejoja tokio dokumento praktine nauda.
Sprendimai turi remtis kariuomenės poreikiais
Valdančiosios Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė Eltai teigė, kad partija šio klausimo dar nėra aptarusi, tačiau neabejoja, jog diskusijose dalyvautų.
„Mes tikrai dar nediskutavome tuo klausimu nei partijos organuose, nei frakcijoje. (...) Tačiau būdami atsakingi ir suprasdami gynybos svarbą, dalyvautume diskusijose“, – sakė ji.
