Opozicijai siūlant pasirašyti naują susitarimą dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o Valstybės kontrolei raginant strateginiuose dokumentuose įtvirtinti, kad didesnis nei 5 proc. BVP finansavimas gynybai išliks ir po 2030 metų, valdantieji neskuba inicijuoti diskusijų dėl tokių įsipareigojimų.
Pastarieji abejoja šių siūlymų praktine nauda.
„Aš manau, kad protingi žmonės, esantys tiek vykdomojoje, tiek politinėje valdžioje, visada randa sprendimus, kurie reikalingi Lietuvai“, – BNS sakė socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė.
„Manau, kad bet kokiu atveju Lietuvos piliečiai rinkdami Seimą, patikėdami politinėms partijoms vadovauti koalicijų formate valstybei, įvertina ir supranta, kad tie žmonės yra adekvatūs ir suprantantys realybę ir kylančius iššūkius geopolitiniame kontekste (...) ir, reikalui esant, priims sprendimus“, – kalbėjo parlamentarė.
BNS rašė, kad šiuo metu šalies vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir pasirengti priimti Vokietijos brigadą.
