Su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė lūkestį, kad parlamentinės partijos susitartų 5 procentus Bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai skirti ir po 2030-ųjų. M. Sinkevičiaus teigimu, diskusijos su partijomis prasidės, tačiau lieka klausimas, ar dabartinės politinės jėgos turėtų įsipareigojimus perleisti kitai Seimo kadencijai. Apie tai, kad po 2030-ųjų Lietuva turi išlaikyti reikšmingą finansavimą gynybai, kalba ir Valstybės kontrolė.
Pastarąjį kartą parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos gairių ir finansavimo pasirašė 2022-aisiais. Praėjus beveik pusmečiui nuo akimirkos, kai Rusija atvirai užpuolė Ukrainą.
Tada dokumentą darbo grupėje rengęs konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, palaiko prezidentūros mintį partijų susitarimą dėl gynybos atnaujinti dabar, nes karas per pastaruosius ketverius metus gerokai pasikeitė.
„Karyba nestovi vietoje. Karyba reikalauja technologijų, inovacijų, judėjimo į priekį. Turi turėti resursą, jį investuoti į inovacijas ir jas pritaikyti, kad tu pasiruoštum ateities karybai, ateities valstybės gynybai, o ne praeities karui – tai irgi svarbus dalykas nusimatant, kokias kryptis turime plėtoti“, – pabrėžia L. Kasčiūnas.
