Gimstamumas Lietuvoje mažėja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Tarpukariu, sovietinėje Lietuvoje ir pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo kasmet vidutiniškai gimdavo daugiau nei 50 tūkst. vaikų, tačiau nuo 1993 m. gimusiųjų skaičius pradėjo nuosekliai mažėti, o 2025 m. jau tesiekė vos apie 18 tūkst. Tai mažiausias Lietuvoje fiksuotas gimimų skaičius.
Minėtas skaičius yra beveik keturis kartus mažesnis už istoriškai aukščiausią lygį 1927 m., kai gimė 66 114 kūdikių. Iki šiol mažėjantis gimstamumas ir apskritai nepalankios demografinės tendencijos ekonomikos raidos iš esmės neribojo, tačiau artimiausiais dešimtmečiais, tikėtina, kad prastėjanti gyventojų amžiaus struktūra vis labiau ribos darbo jėgos pasiūlą ir Lietuvos augimo potencialą.
Siekiant geriau įvertinti šiuos iššūkius, šiame komentare nagrinėjamos gimstamumo – vieno iš pagrindinių demografijos kaitos veiksnių – mažėjimo priežastys ir jų reikšmė Lietuvos ekonomikai.
Gimimų skaičiaus raidą lemia du esminiai veiksniai: potencialių tėvų skaičius ir sprendimai dėl jų turėjimo – reprodukcinė elgsena. Pirmasis veiksnys parodo, kokią įtaką gimimų skaičiui turi potencialių tėvų skaičiaus ir amžiaus struktūros pokyčiai, t. y. kiek gimimų skaičius keičiasi dėl potencialių tėvų migracijos, kartų kaitos ir senėjimo.
