Praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, Europa susiduria su nauju geopolitiniu sukrėtimu, ir verslas vėl praneša apie silpnesnį pasitikėjimą. Tačiau, remiantis Europos Komisijos apklausos duomenimis, euro zonos Ekonominės nuotaikos rodiklis per pirmuosius šešis Irano konflikto mėnesius sumažėjo tik 2,2 punkto, palyginti su 14,4 punkto kritimu per tą pat laikotarpį 2022 metais, atitinkamai Lietuvos rodiklis sumažėjo vos 1,0 punkto, palyginti su 7,4 punkto 2022 metais.
Pasikeitė ir spaudimo pobūdis – nuo sutrikusios prekybos ir prarastų eksporto rinkų iki vien tik didesnių energijos sąnaudų. Tačiau poveikis nebuvo pajaustas vienodai: Europos eksporto rinkos pasikeitė vietomis, o Baltijos šalių verslas ir namų ūkiai šįkart reagavo gerokai kitaip nei prieš ketverius metus. Klausimas yra, ką šis modelis reiškia Lietuvos verslui artimiausiais mėnesiais.
Lietuva ir Latvija į šį sukrėtimą įžengia iš stipresnės pozicijos
Lietuvos Ekonominės nuotaikos indeksas šiuo metu yra 103,3, o Latvijos – 100,3 punkto, abu virš apklausos ilgalaikio 100 punktų vidurkio, tuo tarpu euro zonos rodiklis yra 96,9, o Vokietijos – 92,7 punkto. 2022 m. sausį padėtis buvo priešinga: euro zona į karo Ukrainoje sukeltą sukrėtimą įžengė iš gerokai stipresnės pozicijos, tebesinaudodama pokoronaviruso atsigavimo pakilimu, tuo tarpu Baltijos šalių įmonės ir namų ūkiai jau tuo metu susidūrė su maisto ir energijos kainų šuoliu.
