Ukrainos kelias į Europos Sąjungą neprasidėjo 2022 m. su plataus masto Rusijos invazija. Tikrosios Ukrainos eurointegracijos ištakos glūdi dviejose šios šalies revoliucijose – Oranžinėje ir Maidano. Oranžinė revoliucija paklojo tokius stiprius ir aiškius Ukrainos euroatlantinės krypties pamatus, kad net 2010 m. į valdžią grįžus prorusiškoms Viktoro Janukovyčiaus jėgoms šalis, nors ir lėtai, judėjo ES link.
2012 m. pradėtos derybos dėl ES ir Ukrainos asociacijos sutarties, tačiau Kremliaus spaudžiamas V. Janukovyčius 2013 m. lapkritį Vilniuje atsisakė ją pasirašyti. Tai tapo Maidano revoliucijos katalizatoriumi.Po Maidano revoliucijos, 2014 m. į valdžią grįžus proeuropietiškoms jėgoms, asociacijos sutartis buvo pasirašyta ir sukūrė institucinį pagrindą tolesnėms deryboms bei būsimai narystei. Paradoksalu, tačiau istoriškai stipriausiai Ukrainą į ES stūmė pati Rusija: po jos agresijos 2014 m. ir 2022 m. Ukraina labiausiai pasistūmėjo narystės link.
Po 2022 m. plataus masto invazijos ES, siekdama palaikyti Ukrainos ekonomiką, iš esmės per naktį atvėrė bendrąją rinką ukrainietiškoms prekėms ir paslaugoms. Ukraina tapo europinės laisvosios prekybos erdvės dalimi, o jos ekonomika gana greitai ir be didelio streso integravosi į ES rinką.
