Atėjus pirmajai, bet nebūtinai paskutinei šiemet karščio bangai, dirbantiems lauke būtina žinoti savo teises, o darbdaviams – pareigas, aiškiai numatytas Lietuvos teisės aktuose. Pasak statybų bendrovės „Naresta“ ekspertų, būtent informacijos stoka dažnai lemia, kad darbuotojai karštomis dienomis be reikalo rizikuoja savo sveikata, rašoma „Flow PR“ pranešime žiniasklaidai.
„Karštis – rimtas pavojus sveikatai. Į jį reikėtų žiūrėti rimtai visiems, visų pirma – lauke dirbantiems žmonėms. Teisės aktai mūsų šalyje gana plačiai apibrėžia saugaus darbo karščio sąlygomis taisykles, tačiau nežinojimas lemia, kad šių principų ne visada yra laikomasi“, – sako „Naresta“ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė Dovilė Poliakova.
Darbo kodeksas numato, kad darbdaviai privalo organizuoti darbą taip, kad būtų pašalinti arba sumažinti pavojingi veiksniai, tarp jų – ir karštis. Kai oro temperatūra darbo vietoje pakyla iki 28 laipsnių ar daugiau, kaip prognozuojama šią savaitę Vilniuje, darbdaviai privalo imtis papildomų priemonių darbuotojų sveikatai apsaugoti.
„Vienas iš svarbiausių aspektų – reguliarūs poilsio pertraukų grafikai. Karštomis dienomis rekomenduojama kas valandą skirti 10–15 minučių poilsio pavėsyje ar vėdinamoje vietoje bei užtikrinti galimybę darbuotojams gerti pakankamai vandens – bent 1–2 litrus per pamainą“, – primena D. Poliakova.
