Kalbos sunkumai dažnai pastebimi tada, kai vaikas vėluoja tarti pirmuosius žodžius, tačiau klinikinio logopedo pagalbos gali prireikti ir visai kitose situacijose – kai žmogui po insulto tampa sunku pasakyti paprastą sakinį, suprasti artimuosius, saugiai nuryti maistą ar vėl dalyvauti kasdieniame pokalbyje. Klinikinė logopedė Živilė Ščiukienė pabrėžia, kad laiku suteikta pagalba gali turėti įtakos ne tik kalbai, bet ir žmogaus savarankiškumui, saugumui bei emocinei savijautai, rašoma klinikos „Meliva“ pranešime žiniasklaidai.
„Klinikinės logopedinės terapijos trukmė labai individuali. Vieniems pacientams pakanka kelių savaičių, kitiems – kelių mėnesių ar metų. Rezultatas priklauso nuo sutrikimo pobūdžio, bendros sveikatos būklės, paciento motyvacijos, artimųjų įsitraukimo ir to, kaip anksti pradedama reabilitacija. Svarbu suprasti, kad tikslas ne visada yra visiškai atkurti prarastas funkcijas. Kartais ne mažiau svarbu išmokti naujų bendravimo būdų, prisitaikyti prie pasikeitusių galimybių ir išnaudoti likusius gebėjimus“, – sako Ž. Ščiukienė.
Kada verta sunerimti dėl vaiko kalbos raidos?
Vaikų kalbos raidos tempai gali skirtis: vieni pirmuosius žodžius taria dar iki pirmojo gimtadienio, kiti – gerokai vėliau. Tačiau tam tikri požymiai gali rodyti, kad vaikui reikalinga klinikinio logopedo pagalba. Į specialistą verta kreiptis, jei kūdikis nereaguoja į aplinkos garsus ar savo vardą, neguguoja, nečiauška, o sulaukęs maždaug vienerių metų dar netaria pirmųjų prasmingų žodžių.
