„Ne Putino, o Trumpo grėsmė – grėsmė, kad sąjungininkai bus apleisti ir nebus ginami, – iš tikrųjų paskatino mąstysenos pokyčius Europoje“, – išskirtiniame interviu LRT.lt sako istorikė ir politologė Liana Fix. Senasis žemynas dabar išgyvena pavojingą pereinamąjį laikotarpį ir turi pasirinkti: laukti kitokio JAV prezidento ar skubiai ginkluotis.
JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai Grenlandijai sukėlė politinį lūžį Senajame žemyne. Anksčiau Europa jautėsi stovinti ant tvirto transatlantinio saugumo pamato, tačiau šiandien jai tenka taikstytis su realybe, kad JAV parama nebėra savaime suprantama.
Todėl, pasak L. Fix, blogiausias scenarijus Senajam žemynui būtų, jei dabar Rusija nuspręstų išbandyti NATO. Nors ji nemano, kad tai būtų konvencinis puolimas, ji įvardija kitas rusų taktikas, pavyzdžiui, branduolinius grasinimus.
„Tokiu būdu ji galėtų iš esmės grasinti Europai beveik niekuo nerizikuodama iš savo pusės ir nebijodama griežto JAV atsako, nes jos pasakytų: „Mes nesirengiame įsitraukti į branduolinę eskalaciją su Rusija, europiečiai turi susitvarkyti patys“, – rizikingiausią scenarijų apibūdina „Council on Foreign Relations“ analitikė.
Grėsmė, kad JAV apleis NATO sąjungininkes, sukėlė politinį lūžį Europoje.
