Trečiadienį pasibaigęs NATO viršūnių susitikimas Ankaroje praėjo be didesnių staigmenų ir ginčų. Deklaracijoje pakartotas kolektyvinės gynybos įsipareigojimas, o Rusijos grėsmės įvardijimas yra itin svarbus Rytų flango valstybėms. Tačiau LRT.lt kalbinti ekspertai ragina nepamiršti, kad JAV prezidentui Donaldui Trumpui tokie dokumentai ne itin rūpi.
Nepaisant JAV prezidento išreikšto nepasitenkinimo, NATO deklaracija patvirtino kolektyvinės gynybos įsipareigojimą ir Rusijos grėsmės pripažinimą.
NATO sąjungininkai įsipareigojo skirti dideles investicijas gynybos pramonei stiprinti, įskaitant naujų raketų kūrimą ir gynybą nuo dronų, pabrėžiant Europos ir Kanados didesnį vaidmenį.
Baltijos šalims pavyko pasiekti svarbų sprendimą dėl oro policijos misijos pakeitimo į oro gynybos misiją, siekiant greitesnio reagavimo į oro erdvės pažeidimus.
JAV prezidentas išreiškė neaiškumą dėl JAV karinio buvimo Europoje, netgi grasindamas išvesti karius, jei sąjungininkai prieštaraus jo siekiams dėl Grenlandijos.
