Nepraėjus nė savaitei po Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kelionės į Kiniją, šį vakarą Pekine nusileido Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. 25-ą kartą per prezidentavimo laiką. Jis teigia, kad atvyko dar labiau sustiprinti nematytai glaudžių dvišalių santykių. Tačiau naujoje geopolitinėje realybėje, buvusio diplomato Antano Valionio teigimu, Europai reikia išsilaikyti ir išmokti pačiai spręsti dėl savo likimo.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai, diplomatai – Antanas Valionis ir Vygaudas Ušackas.
– Norėčiau pradėti nuo mūsų regiono aktualijų. Pone A. Valioni, Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Latvija esą suteikė galimybę Ukrainai smūgiuoti į Rusijos gilumą iš savo teritorijos. Neva nepaisant Maskvos grasinimų, Kyjivui pavyko įtikinti Rygą dėl tokios operacijos. Dabar Maskva grasina imtis atsakomųjų veiksmų, jei tokia operacija įvyktų, nepaisydama to, kad tai būtų NATO teritorija. Jūs tokiuose pareiškimuose labiau įžvelgiate propagandinį triukšmą ar vis dėlto signalą dėl kitų Kremliaus veiksmų?
A. Valionis: Propagandinis triukšmas – viena, bet kartu ir provokacija. Didelė provokacija, kurias Rusija nuolat naudoja. Galiu priminti: Bobo Woodwardo knygoje „Karas“ aprašyta kita situacija, kai ukrainiečiai stūmė iš Kyjivo ir iš kitų sričių Rusijos kariuomenę, kuriai nepavyko per keturias dienas, kaip jie sakė, užimti. Tuo metu Rusija išplatino pranešimą, kad ukrainiečiai turi nešvariąją branduolinę bombą ir ją paleis į Rusiją.
