Vaikai skirtumus pastebi greitai. Tačiau tai, ar jie taps smalsumo, ar patyčių priežastimi, dažniausiai priklauso nuo suaugusiųjų. Artėjant naujiems mokslo metams, vasara gali tapti tinkamu laiku su vaikais pasikalbėti apie tai, kodėl žmonės pasaulį patiria skirtingai ir kaip būti šalia to, kuriam kartais reikia daugiau supratimo. Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ kalbinta psichologė, terapeutė Vika Gridiajeva asociacijos pranešime žiniasklaidai sako, kad tokie pokalbiai padeda kurti įtraukesnę klasę dar iki rugsėjo 1-osios.
Vaikai pirmiausia mokosi iš mūsų
Vaikai pastebi, kai klasės draugas elgiasi kitaip, stipriau reaguoja į triukšmą, užsidengia ausis, išeina iš klasės ar sunkiau įsitraukia į bendras veiklas. Klausimas ne tai, ar jie pastebės skirtumus, o kokią prasmę jiems suteiks. Pasak psichologės, būtent suaugusieji padeda vaikams suprasti, ką jie mato, todėl įtrauktis prasideda gerokai anksčiau nei pirmas pokalbis apie autizmą ar kitus individualius poreikius.
„Jei apie vaiką kalbame kaip apie problemą, klasė pradeda matyti problemą. Jei apie vaiką kalbama su susierzinimu, atodūsiais, nuolatiniu „vėl jis“, vaikai išmoksta, kad į tą žmogų reikia reaguoti įtampa, o ne smalsumu ar supratimu. Kalbėdami apie skirtumus dažnai labai ieškome „teisingų frazių“, tačiau vaikams daug svarbiau ne tikslūs žodžiai, o mūsų būsena. Jie pirmiausia jaučia toną, įtampą, žvilgsnį, atodūsį. Todėl svarbiausia ne tobula formuluotė, o tai, iš kokios vidinės būsenos kalbame apie vaiką“, – sako V. Gridiajeva.
