Šiųmetės vasaros permainingi orai lemia, kad į šeimos gydytojus pacientai kreipiasi tiek dėl perkaitimo ir dehidratacijos, tiek dėl peršalimo simptomų, gerklės skausmo ar tonzilito. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžia, kad daugelio atostogas apsunkinančių negalavimų galima išvengti neprarandant budrumo ir laikantis pagrindinių saugaus elgesio saulėje, prie vandens bei tinkamo maisto laikymo principų, rašoma klinikos „Meliva“ pranešime žiniasklaidai.
Pavojų kelia ne tik kaitri saulė
Didžiausią pavojų karštis kelia vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems širdies bei kraujagyslių, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.
„Jei lauke karšta ir planuojama jame praleisti daugiau laiko, svarbu turėti geriamojo vandens, galvą pridengti kepure ar skrybėle ir reguliariai pasitraukti į pavėsį. Perkaisti galima ir nebūnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Karštas ir drėgnas oras uždaroje, prastai vėdinamoje patalpoje taip pat pavojingas, todėl darbus šiltnamiuose ar kituose uždaruose statiniuose geriausia planuoti anksti ryte arba vėlai vakare“, – sako J. Dūdienė.
Perkaitimą gali išduoti galvos svaigimas, pykinimas, padažnėjęs pulsas ir kvėpavimas, paraudusi oda, vėmimas ar sąmonės pritemimas. Ypač pavojinga, kai žmogus nustoja prakaituoti. Perkaitusį žmogų geriausia nedelsiant perkelti į vėsią vietą, jo odą vėsinti drėgnais rankšluosčiais ir duoti gerti daug vėsių, bet ne ledinių skysčių. Neretai kūno temperatūra pakyla iki 39–40 laipsnių, todėl galima pavartoti temperatūrą mažinančių vaistų. Jei žmogus tampa sutrikęs, vemia ar praranda sąmonę, svarbu nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
