Kodėl vienose šalyse mada natūraliai tampa kultūros institucijų, muziejų ir tarptautinių meno renginių dalimi, o kitose vis dar lieka pirmiausia industrijos ar pramogų reiškiniu? Atsakymų kartais nereikia ieškoti toli – užtenka pažvelgti į kaimyninę Latviją, kur pastaraisiais metais susiklostė ne viena situacija, leidžianti kitaip pažvelgti į mados vietą kultūros lauke. Štai penkios pamokos, kurias, manau, verta iš jų perimti.
Pirma pamoka: kultūrinė infrastruktūra kuriama dešimtmečiais
Nors apie Baltijos madą dažniausiai kalbama kaip apie vieningą regioną, joje iš tiesų jau seniai egzistuoja aiški lyderystė. Rygos mados savaitė rengiama nuo 2004 metų, ją organizuoja dar 1999 m. įkurta „Baltic Fashion Federation“ – organizacija, kuri nuosekliai siekia profesionalizuoti mados industriją Latvijoje ir pristatyti Baltijos dizainerius tarptautinei auditorijai.
|00:00
Per daugiau nei du dešimtmečius renginys išaugo į didžiausią profesionalią mados savaitę Baltijos šalyse, reguliariai pritraukiančią užsienio žurnalistus, komercijos atstovus, stilistus ir industrijos profesionalus. Tiesą sakant, Rygoje reguliariai pasirodo ir Lietuvos dizaineriai, kvietimų atvykti sulaukia ir Lietuvos žiniasklaida.
