Nuo rugpjūčio skolinantis pirmajam būstui įsigyti turėtų užtekti 10 procentų pradinio įnašo, o ne 15 kaip dabar. Įsigaliojo naujos atsakingo skolinimo nuostatos. Vis dėlto bankai įspėja – tai nebūtinai reikš lengvesnį kelią į nuosavus namus. Bankai ir toliau vertins žmogaus jau turimus įsipareigojimus, finansinę padėtį. O kliūtimi mažesniam įnašui gali tapti ir gyventojo turimas senas sandėliukas ar apleistas žemės sklypas.
Nors koks nors senas sandėliukas ar garažas gali būti visai nebenaudojamas, vien jo turėjimas gali tapti rimta kliūtimi tiems, kurie ilgai taupė pirmajam būstui ir laukė rugpjūčio. Tada įsigalios naujos taisyklės dėl minimalaus pradinio įnašo.
„Tai pavyzdys, kad jei šiandien turi žemės sklypą, sandėliuką, garažą, toks gyventojas jau negali pretenduoti skolintis su minimalia riba“, – teigia „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė.
„Tai gali reikšti, kad, pavyzdžiui, gyventojas neturi būsto, bet yra paveldėjęs ar įsigijęs žemės sklypą ar kitą turtą, ir tada jis neatitiks reguliacinių reikalavimų“, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ Būsto finansavimo srities vadovė Agnieška Vrubliauskienė.
Taisyklės dėl minimalaus pradinio įnašo pirmajam būstui nesikeitė daugiau nei 15 metų. Nuo rugpjūčio įsigyjant pirmuosius namus gali užtekti ir 10-ies, o ne 15-os procentų pradinio įnašo nuo perkamo būsto vertės. Tačiau tie, kurie per pastaruosius penkerius metus turėjo kito nekilnojamojo turto, kad ir mažos vertės, pretenduoti į šį palengvinimą negalės, net jei sandėliuką, garažą, pirtį ar sklypą nuspręs parduoti.
